top of page

Paberžės seniūnija yra Vilniaus rajono šiaurės vakarų dalyje. Ji ribojasi su kaimyninėmis Maišiagalos, Riešės, Nemenčinės, Sužionių seniūnijomis bei su Širvintų ir Molėtų rajonais. Seniūnijoje yra 130 kaimų, didesni iš jų: seniūnijos centras - Paberžės kaimas (919 žm.), Glitiškės (549 žm.), Anavilis (574 žm.), Visalaukė (295 žm.). Nedideli, bet gana garsūs Lietuvoje šios seniūnijos Šriubiškių (82), Masališkių (64), Vyžulionių (35) ir Žemaitėlių (21) kaimai.

Seniūnijos plotas – 20900 ha, iš jų 13961 ha užima žemės ūkio naudmenos, 1676 ha – miškai, 5263 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai. Pagal plotą – tai didžiausia Vilniaus rajono seniūnija.

Gyventojų skaičius – 3670 (2013 m.). Iš jų 1764 – vyrų, 1906 – moterų, 66% – lenkų, 15,3% – lietuvių, 14,4% – rusų.

Seniūnijos teritorijoje veikia 2 vidurinės, 2 pagrindinės ir 3 pradinės mokyklos, 3 maldos namai, 3 bibliotekos, kultūros namai, slaugos ligoninė, 2 medicinos punktai ir kiti visuomeninės paskirties objektai ir organizacijos. Prie architektūros paminklų priskiriami seniūnijos teritorijoje esantys Paberžės Švč. Jėzaus Širdies katalikų bažnyčia, Masališkių sentikių religinė bendruomenė - Akmenos cerkvė, bei Žemaitėlių sentikių Šv. Mykolo cerkvė. Seniūnijos teritorijoje yra 16 kapinių, 3 iš jų (Paberžės, Maseliškių, Žemaitėlių) yra veikiančios.

Seniūnijos teritorijoje yra nemažai lankytinų objektų. Tai Glitiškių, Anavilio, Perūnų, Vyžulionių dvarai. Yra objektų, įtrauktų į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą. Valstybės saugomi gamtos paminklai - Glitiškių ąžuolas, Alionių telmologinis (pelkių) draustinis, Verdeikų geomorfologinis draustinis.

2013 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu Nr.1K-1512 patvirtino Paberžės herbą.

Paberžės herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbinio skydo auksiniame lauke vaizduojami kaspino pozicijoje trys žali beržo lapai su tos pačios spalvos žirginiais. Skydo lauko auksinė spalva simbolizuoja išmintį ir dorumą.

Minėto augalo simbolika pasirinkta neatsitiktinai. Beržo lapai – tai „kalbančios“ herbo figūros, kurios yra aliuzija į miestelio pavadinimą. Taip pat, įvairios beržo dalys pasižymi gydomosiomis savybėmis ir yra vartojamos kaip vaistas nuo daugelio ligų. Slavų kultūroje beržas laikomas jaunystės ir gyvenimo simboliu.

bottom of page